pleitukas


pleitukas
×pleitùkas (l. flejtuch) sm. (2) 1. Prn, Kt, Klvr pakulų ar popierių kamštis (šautuvui užtaisyti): Šovė į vanagą, pataikė pleitùkas į stogą, ir sudegė namai Auk. Beveik visi pleitùkai sudegė šaunant Rmš. Atsiguliau girtas paskui į pakulas, tai kaip provijo armotas su toms pakuloms, į pleitukų vietą kimšo, teip ir mane įgrūdo BsMtII116. | Anos (kasos) kap susima pleitukù (susivelia), aš ėmiau ir apkirpau Šlčn. Kailinių vilna, pabuvus pirty, pleitùkuosna susėmė Vlk.pakulų kaištis, volė: Še pakulų, padaryk pleitùką ir užkimšk bačką Vrn. 2. Ds, Dkk prk. išdykėlis, pramuštgalvis: Ei tu, pleituke, nedykavok! Lp. Iš jo tikras pleitùkas: eina, sukas, visur jo pilna Sn.Dkš pliuškis, melagis.Krsn mažas, piktas žmogus.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • pleistukas — ×pleistùkas sm. (2) FrnW žr. pleitukas 1: Kada po veselijai rengėsi šaut iš armotų, imant pleistukams pakulas, paėmė ir mane su pakuloms ir įdėjo į armotą BsPIII101 …   Dictionary of the Lithuanian Language